Požeminė Vilniaus pusė
Vilnius naktį – tai ne tik barai Užupyje ar žibintais apšviestos gatvės senamiesty. Yra ir kita miesto pusė, apie kurią dauguma gyventojų tiesiog negalvoja. Kai sutemsta, virš Neries ir Vilnelės upių pradeda šmėžuoti keistos siluetų figūros – per greitos paukščiams, per mažos, kad atrodytų grėsmingai. Tai šikšnosparniai, ir jų Vilniuje yra kur kas daugiau, nei įprasta manyti.
Lietuvoje gyvena apie 16 šikšnosparnių rūšių, ir didžioji dalis jų puikiai prisitaikiusi prie urbanistinės aplinkos. Vilniuje jie renkasi ne tik miško pakraščius ar parkus – jie gyvena pastatų plyšiuose, bažnyčių bokštuose, senų namų palėpėse. Bernardinų sodas, Vingio parkas, Verkių regioninis parkas – tai vietos, kur šių gyvūnų populiacijos yra pastebimos ir santykinai stabilios.
Kur jie slepiasi dieną
Šikšnosparniai – ne rūšis, kuri mėgsta dėmesį. Dienos metu jie kabinasi tamsiose, ramiose vietose: senos bažnyčios stogas, apleistas pastatas, medžio drevė. Vilniaus senamiestis dėl savo architektūros yra ypač patrauklus – storų mūrinių sienų plyšiai išlaiko pastovią temperatūrą, o žmonių srautas dieną jiems netrukdo.
Žiemą situacija keičiasi. Dalis rūšių migruoja, tačiau kitos žiemoja vietoje – rūsiuose, urvuose, požeminėse erdvėse. Vilniaus apylinkėse yra keletas žinomų žiemojimo vietų, kurias stebi Lietuvos chiropterologai. Viena tokių – Verkių apylinkių požeminiai statiniai, kur kasmet suskaičiuojama keletas šimtų individų.
Kaip juos stebėti nepakenkiant
Šikšnosparnių stebėjimas – tai ne tas hobis, kuriam reikia daug įrangos. Pakanka vakaro, tinkamos vietos ir šiek tiek kantrybės. Geriausia pradėti nuo saulėlydžio – maždaug 20–30 minučių po jo šikšnosparniai pradeda aktyviai medžioti. Upių pakrantės ir parkai su vandens telkiniais yra patikimi pasirinkimai.
Kas nori daugiau – gali įsigyti ultragarso detektorių, vadinamąjį bat detektorių. Šikšnosparniai orientuojasi echolokacijos pagalba, skleidžia ultragarsinius signalus, kurių žmogaus ausis negirdi. Detektorius šiuos signalus paverčia girdimais garsais, ir kiekviena rūšis skamba skirtingai. Tai leidžia identifikuoti rūšį net nematant gyvūno.
Svarbu netrukdyti žiemojančioms kolonijoms – bet koks sutrikdymas žiemos miego metu gali gyvūnui kainuoti gyvybę, nes jis sunaudoja kritiškai svarbias energijos atsargas. Vasarą – vengti liesti jauniklius ar ardyti kolonijas pastatuose. Lietuvoje visi šikšnosparniai yra saugomi įstatymo.
Naktinis miestas, kurio mes nepažįstame
Šikšnosparniai Vilniuje egzistuoja lygiagrečiai su mumis – tame pačiame mieste, tose pačiose gatvėse, tik kitame laiko sluoksnyje ir kitame dažnių diapazone. Jie reguliuoja vabzdžių populiacijas, vienas individas per naktį sunaikina kelis šimtus uodų ir kitų vabzdžių. Tai praktinė nauda, kurią miestas gauna nemokamai.
Tačiau svarbiau gal yra kita mintis: mieste yra gyvenimas, kurio mes tiesiog nepastebime, nes nežiūrime tinkama kryptimi ir ne tinkamu laiku. Vilnius po žeme ir virš jo stogų – tai atskiras pasaulis, kuris puikiai apsieina be mūsų dėmesio. Bet jei jau nusprendžiame jį pastebėti, jis atsiskleidžia netikėtai turtingas.
