Kardiologas klausia apie rūkymą, cholesterolį, kraujospūdį ir šeimos istoriją. Retai kada klausia apie dantis. Odontologas žiūri į dantenas, matuoja kišenes, rekomenduoja geresnę higieną. Retai kada klausia apie širdį. Šios dvi medicinos sritys tradiciškai dirba atskirai – ir būtent dėl to daugelis pacientų niekada nesužino, kad jų burnos sveikata ir širdies sveikata yra susiję žymiai glaudžiau nei atrodo.
Ryšys tarp periodontito ir širdies ligų nėra nauja hipotezė. Tai moksliškai dokumentuotas reiškinys, tirtas dešimtmečius – tačiau kasdienėje klinikinėje praktikoje apie jį kalbama per mažai.
Kaip periodontitas veikia visą organizmą
Periodontitas nėra tik vietinė burnos problema. Tai lėtinis uždegiminis procesas, kuris veikia visą organizmą per kelis skirtingus mechanizmus. Pirmasis ir svarbiausias – bakterijų patekimas į kraujotaką.
Sveikose dantenose gleivinė yra nepažeista barjeras tarp burnos bakterijų ir kraujagyslių. Periodontito atveju ši barjera suardyta – dantenų audinys uždegęs, pažeistas ir kraujuojantis. Kasdienis dantų valymas, kramtymas ar net rijimas sukelia vadinamąją bakteriemiją – trumpalaikį bakterijų patekimą į kraujotaką. Sveiko žmogaus imuninė sistema su tuo susitvarko greitai. Tačiau kai tai kartojasi kasdien, mėnesius ir metus, lėtinis bakterijų ir jų toksinų srautas į kraujotaką sukelia sisteminio uždegimo būseną.
Antrasis mechanizmas yra uždegimo žymenų – interleukino-6, C reaktyvaus baltymo, naviko nekrozės faktoriaus – nuolatinis padidėjimas. Šie žymenys yra tie patys, kurie siejami su aterosklerozės progresavimu ir širdies ligų rizikos didėjimu.
Ką rodo moksliniai tyrimai
Ryšys tarp periodontito ir širdies ligų patvirtintas daugelyje didelių epidemiologinių tyrimų. Žmonės su sunkiu periodontitu turi statistiškai reikšmingai didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga, patirti miokardo infarktą ar insultą lyginant su tais, kurių burnos sveikata gera.
Vienas ryškiausių atradimų – periodontitą sukeliančių bakterijų, ypač Porphyromonas gingivalis, aptikimas aterosklerozinėse plokštelėse. Tai reiškia, kad burnos bakterijos ne tik keliauja kraujotaka, bet ir aktyviai dalyvauja plokštelių formavimosi procese širdies kraujagyslėse. Tai jau ne koreliacija – tai mechanistinis ryšys.
Tyrimai taip pat rodo, kad periodontito gydymas – profesionalus valymas, uždegimo kontrolė – siejamas su sisteminio uždegimo žymenų sumažėjimu. Kitaip sakant, burnos sveikatos gerinimas turi išmatuojamą poveikį visam organizmui.
Kodėl apie tai kalbama per mažai
Priežasčių kelios. Medicina tradiciškai specializuota – kardiologas ir odontologas dirba skirtinguose kabinetuose, skirtingose institucijose, retai keičiasi informacija apie tą patį pacientą. Medicinos studijų programos šią sąsają dažnai paliečia paviršutiniškai arba visai neaptaria.
Be to, įrodymai, nors ir stiprūs, nėra galutiniai kausaliniu požiūriu. Tai reiškia, kad mokslas žino, kad sąsaja egzistuoja, tačiau dar diskutuoja, ar periodontitas tiesiogiai sukelia širdies ligas, ar abu turi bendrų rizikos veiksnių – rūkymas, diabetas, stresas – kurie juos sieja. Šis mokslinis atsargumas kartais verčia gydytojus vengti kategoriškų teiginių pacientams.
Kas labiausiai rizikuoja
Yra grupių, kurioms ryšys tarp periodontito ir širdies sveikatos yra ypač aktualus. Žmonės su cukriniu diabetu turi didesnę periodontito riziką, o periodontitas savo ruožtu sunkina gliukozės kontrolę – tai uždaras ratas, kuris veikia abi ligas vienu metu. Rūkaliai kenčia nuo abiejų būklių žymiai dažniau nei nerūkantieji. Vyresnio amžiaus žmonės, kurių periodontitas dažnai progresuoja tyliai dešimtmečius, yra ir didžiausia širdies ligų rizikos grupė.
Šios grupės turėtų žinoti apie ryšį ir aktyviau rūpintis burnos sveikata kaip širdies sveikatos dalimi – ne kaip atskira tema.
Ką tai reiškia praktiškai
Periodontitas yra lėtinė liga, kuri be gydymo progresuoja ir negali išgyti savaime. Tačiau ji yra valdoma – ir jos valdymas turi prasmę ne tik dantims išsaugoti, bet ir bendrai sveikatai palaikyti.
Žmogus su periodontitu turėtų apie tai informuoti savo šeimos gydytoją ir kardiologą, jei jis yra stebimas dėl širdies ligų. Ir atvirkščiai – širdies ligomis sergantys žmonės turėtų reguliariai lankytis pas odontologą ir aktyviai kontroliuoti burnos sveikatą kaip vieną iš širdies rizikos valdymo komponentų.
Tai nėra alternatyvi medicina ar nepatvirtinta teorija. Tai moksliniais duomenimis paremtas požiūris į sveikatą kaip į sistemą, kurioje burnos sveikata ir širdies sveikata nėra atskiros temos – jos yra vieno proceso dalis.