Lietuvoje fiksuojamas rekordinis šiltnamių pardavimų augimas, rodo naujausios rinkos analizės duomenys. Per pastaruosius dvejus metus šiltnamių pardavimai išaugo 37%, o analitikai prognozuoja, kad ši tendencija išsilaikys ir artimiausiais metais. Šis reiškinys atspindi platesnį visuomenės požiūrio pokytį į maisto saugumą, sveiką gyvenseną ir savarankišką apsirūpinimą.
Ekonominiai veiksniai skatina savų daržovių auginimą
Maisto kainų augimas prekybos centruose tampa vienu pagrindinių veiksnių, skatinančių lietuvius investuoti į šiltnamiai už gerą kainą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šviežių daržovių kainos per pastaruosius metus pakilo vidutiniškai 18%, o kai kurių sezoninių produktų kainos išaugo net dvigubai.
Ekonomistai pastebi, kad investicija į namų šiltnamį vidutiniškai atsiperka per 2-3 sezonus, priklausomai nuo auginamų kultūrų ir šiltnamio naudojimo intensyvumo. Vidutinė keturių asmenų šeima, augindama pagrindinius vartojamus produktus, gali sutaupyti 600-800 eurų per metus.
Šiuo metu rinkoje stebima tendencija siūlyti lanksčius finansavimo modelius – išsimokėjimą dalimis be papildomų mokesčių ar specialias nuolaidas sezono pradžioje, kas dar labiau palengvina šiltnamių įsigijimą vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.
Pandemijos palikimas: maisto savarankiškumas išlieka prioritetu
COVID-19 pandemija sukėlė ilgalaikius pokyčius vartotojų elgsenoje. Nors didžiausios su tiekimo grandinėmis susijusios problemos jau išspręstos, psichologinis poreikis užsitikrinti bent dalinį maisto nepriklausomumą išlieka stiprus.
Rinkos tyrimų duomenys rodo, kad 64% šiltnamius įsigijusių lietuvių kaip vieną pagrindinių motyvų nurodo norą sumažinti priklausomybę nuo prekybos centrų ir globalių tiekimo grandinių. Ypač šis motyvas stiprus jaunesnių šeimų, gyvenančių priemiesčiuose, segmente.
Regionuose stebimas bendruomeninių šiltnamių projektų augimas, kai kaimynai jungiasi į kooperatyvus ir dalinasi didesniu šiltnamių kompleksu. Tokių iniciatyvų per pastaruosius metus užregistruota daugiau nei 200, daugiausiai mažesniuose miestuose ir miesteliuose.
Technologinės naujovės keičia rinką
Technologinės inovacijos transformuoja šiltnamių rinką, pritraukdamos naują vartotojų segmentą. Išmaniosios sistemos, leidžiančios kontroliuoti šiltnamio mikroklimatą per mobiliąją programėlę, tapo vienu paklausausių priedų tarp jaunesnės kartos pirkėjų.
Populiariausi technologiniai sprendimai:
- Automatizuotos vėdinimo sistemos
- Drėgmės ir temperatūros stebėsenos įranga
- Išmaniosios laistymo sistemos
- Saulės energija maitinamos pagalbinės šildymo sistemos
Šiltnamio įrengimas sode vis dažniau apima ir šių technologijų integravimą, teigia sektoriaus ekspertai. Ši tendencija atspindi platesnį išmaniųjų namų judėjimą, kai technologijos naudojamos ne tik komfortui, bet ir efektyvumui užtikrinti.
Lietuvos technologijų startuoliai taip pat aktyviai įsitraukia į šį sektorių – per pastaruosius dvejus metus rinkoje pasirodė mažiausiai penki vietiniai produktai, skirti šiltnamių automatizavimui, sukurti Lietuvos programuotojų ir inžinierių.
Klimato kaita keičia sodininkystės įpročius
Klimato kaitos poveikis Lietuvos orams sukelia naujus iššūkius sodininkams. Meteorologijos tarnybos duomenimis, ekstremali temperatūrų kaita, netikėti šalnų periodai ir intensyvios liūtys tampa norma, o ne išimtimi.
Šiomis aplinkybėmis šiltnamiai tampa ne tik būdu prailginti auginimo sezoną, bet ir apsaugoti pasėlius nuo nenuspėjamų oro sąlygų. Praėjusiais metais atlikta apklausa atskleidė, kad 47% respondentų, įsigijusių šiltnamį per pastaruosius dvejus metus, kaip pagrindinį motyvą nurodė būtent klimato pokyčius.
Šiltnamių gamintojai reaguoja į šią tendenciją, siūlydami produktus, specialiai pritaikytus atlaikyti ekstremalias oro sąlygas:
- Sustiprintos konstrukcijos, atsparios gūsiniam vėjui
- Pagerintos vandens nutekėjimo sistemos
- Modifikuotos dangos, atsparios krušai
- Papildoma šilumos izoliacija ankstyvo pavasario šalnoms
Demografiniai pokyčiai: kas perka šiltnamius?
Įdomus reiškinys, pastebimas rinkoje – keičiasi tipinis šiltnamio pirkėjo profilis. Dar prieš dešimtmetį šiltnamiai buvo asocijuojami su vyresnio amžiaus žmonėmis ar kaimo gyventojais, tačiau dabar didžiausią pirkėjų segmentą sudaro 30-45 metų amžiaus miesto ir priemiesčių gyventojai.
Didėja ir pirmo būsto savininkų, iškart investuojančių į šiltnamius, skaičius. Nekilnojamojo turto vystytojų duomenimis, apie 30% naujų individualių namų savininkų įsirengia šiltnamį per pirmuosius metus po įsikėlimo.
Geografiškai didžiausias pardavimų augimas fiksuojamas didmiesčių priemiesčiuose ir mažesniuose miestuose, turinčiuose iki 50 tūkst. gyventojų. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionai išlieka lyderiai pagal absoliučius pardavimų skaičius, tačiau santykinai didžiausias augimas stebimas Alytaus ir Panevėžio apskrityse.
Sveikesnė mityba skatina augintis savo
Sveikos gyvensenos tendencija, stiprėjanti Lietuvoje, taip pat prisideda prie šiltnamių populiarumo. Naujausios apklausos rodo, kad 78% lietuvių nerimauja dėl pesticidų ir kitų cheminių medžiagų likučių perkamose daržovėse.
Natūraliai užaugintų produktų paklausa nuolat auga, o kartu su ja – ir ekologiškų produktų kainos. Šiame kontekste šiltnamio įrengimas sode tampa praktiška alternatyva brangiems ekologiškiems produktams.
Sveikatos specialistai pastebi, kad žmonės, auginantys savo maistą, dažniau laikosi subalansuotos mitybos principų ir suvartoja daugiau šviežių daržovių nei perkantys jas parduotuvėse. Švietimo įstaigos taip pat prisideda prie šios tendencijos, vis dažniau įrengdamos mokomuosius šiltnamius mokyklų teritorijose kaip praktinio švietimo apie sveiką mitybą dalį.
Tvarumas ir aplinkosauga – svarbūs faktoriai
Aplinkosauginiai motyvai tampa vis svarbesniu faktoriumi renkantis šiltnamį. 53% pirkėjų domisi tvariais gamybos procesais, perdirbamomis medžiagomis ir bendru produkto ekologiniu pėdsaku.
Gamintojai reaguoja į šią tendenciją, siūlydami:
- Šiltnamius iš perdirbtų medžiagų
- CO2 neutralios gamybos produktus
- Lietaus vandens surinkimo sistemas
- Kompostavimo infrastruktūrą kaip integruotą sprendimo dalį
Aplinkosaugos organizacijų atstovai atkreipia dėmesį, kad vietinis maisto auginimas ženkliai sumažina su transportavimu susijusią taršą. Vidutiniškai parduotuvėse parduodamos daržovės nukeliauja 1500-2000 km nuo auginimo vietos iki vartotojo, kai tuo tarpu šiltnamyje užaugintos – vos kelis metrus.
Rinkos plėtros tendencijos: kokie numatomi pokyčiai?
Rinkos ekspertai prognozuoja, kad šiltnamių segmentas Lietuvoje artimiausiais metais toliau augs 15-20% kasmet. Numatomi keli pagrindiniai plėtros vektoriai:
- Specializuotų šiltnamių konkrečioms kultūroms augimas
- Modulinių, plečiamų sistemų populiarėjimas
- Išmaniųjų technologijų integracijos didėjimas
- Bendruomeninių šiltnamių projektų plėtra
Didieji prekybos tinklai taip pat reaguoja į tendenciją – per pastaruosius metus bent trys didžiausi Lietuvos mažmeninės prekybos operatoriai pradėjo siūlyti šiltnamių montavimo ir priežiūros paslaugas, diversifikuodami savo veiklą ir pritraukdami naujus klientų segmentus.
Įtaka nekilnojamojo turto sektoriui
Šiltnamių tendencija pradeda daryti įtaką ir nekilnojamojo turto sektoriui. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad 36% potencialių namų pirkėjų laiko tinkamą vietą šiltnamiui svarbiu faktoriumi renkantis nuosavą namą.
Nekilnojamojo turto vystytojai pradeda įtraukti šiltnamius ar paruoštą infrastruktūrą jiems į naujų kotedžų kvartalų projektus kaip papildomą pardavimo argumentą. Kai kurie inovatyvūs projektai netgi siūlo bendruomeninius šiltnamių kompleksus kaip daugiabučių projektų dalį, ypač žaliuosiuose priemiesčių rajonuose.
Vertintojai pastebi, kad gerai įrengtas, kokybiškas šiltnamis gali padidinti nekilnojamojo turto vertę 2-4%, kas vidutinės klasės namui gali reikšti kelis tūkstančius eurų papildomos vertės.
Globalios tendencijos atsispindi Lietuvoje
Šiltnamių populiarumo augimas Lietuvoje atspindi globalias tendencijas, stebimas ir kitose išsivysčiusiose šalyse. Panašūs procesai fiksuojami Skandinavijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kur namų daržininkystė išgyvena tikrą renesansą.
Skirtumas tik tas, kad Lietuvoje ši tendencija prasidėjo kiek vėliau, tačiau vystosi sparčiau. Analitikai tai aiškina palankesne demografine situacija (didesniu individualių namų gyventojų procentu) ir stipresne tradicine daržininkystės kultūra, kuri išlaikė tęstinumą net urbanizacijos laikotarpiu.
Sezoniškumo mažėjimas: šiltnamiai naudojami ilgiau
Technologiniai sprendimai leidžia prailginti šiltnamių naudojimą Lietuvos klimato sąlygomis. Anksčiau šiltnamiai būdavo aktyviai naudojami 5-6 mėnesius per metus, dabar šis laikotarpis prailgėjo iki 8-10 mėnesių.
Efektyvus šiltnamių naudojimas ištisus metus tampa įmanomas naudojant:
- Papildomą šiltnamių izoliaciją žiemos periodui
- Energetiškai efektyvias šildymo sistemas
- LED augalų auginimo šviestuvus tamsiuoju metų laiku
- Daugiapakopes auginimo sistemas erdvės optimizavimui
