Terasa atrodė kaip paprastas projektas. Lentos, lagai, varžtai – ką čia sudėtingo. Dabar, praėjus trejiems metams, žinau dalykus, kurių nežinojau pradėdamas. Kai kurie – džiuginantys. Kiti – būtų buvę geriau sužinoti anksčiau.
Pirma: terasa pakeitė, kaip naudojamės namu
Planavau terasą kaip vietą vasaros vakarienėms. Gal kartą per savaitę, gal dažniau – priklausomai nuo oro.
Realybė pranoko lūkesčius. Terasa tapo antru kambariu. Pusryčiai – lauke. Kava – lauke. Darbas su nešiojamuoju – lauke. Vaikai piešia – lauke. Net kai oras ne idealus, vis tiek traukia išeiti.
Namai tarsi padidėjo tais dvidešimt kvadratų, kuriuos užima terasa. Virtuvė, kuri anksčiau atrodė pakankama, dabar jaučiasi per maža – nes dalis gyvenimo persikėlė už durų.
Antra: pigiausia danga – brangiausia ilguoju laikotarpiu
Pasirinkau vidutinės kainos lentas. Ne pačias pigiausias, bet ir ne pačias brangiausias. Atrodė protingas kompromisas.
Po dvejų metų – pirmos problemos. Kai kurios lentos pradėjo skilinėti galuose. Viena deformavosi. Spalva vietomis pakito nevienodai.
Kaimynas statė terasą metais vėliau, investavo trečdaliu daugiau. Jo terasa po trejų metų atrodo kaip nauja. Mano – kaip trejų metų.
Dabar suprantu: geriau mažesnė terasa iš geresnės medienos nei didelė iš prastesnės.
Trečia: paruošiamieji darbai – pusė projekto
Galvojau, kad terasa – tai lentos. Pasirodė, kad lentos – tik matoma dalis.
Po lentomis – lagų konstrukcija, kuri turi būti stabili, lygi, tinkamo aukščio. Po lagais – pagrindas, kuris turi būti drenuojantis, kad vanduo nekaupiasi.
Aš šiuos etapus nuvertinau. Skubėjau prie „tikro darbo” – lentų klojimo. Rezultatas: vienoje vietoje lentos šiek tiek linksta, nes lagas po jomis ne visai stabilus.
Jei pradėčiau iš naujo – dukart daugiau laiko skirčiau tam, kas nematoma.
Ketvirta: atstumai tarp lentų – ne smulkmena
Instrukcijose rašė: palikti 5-8 mm tarpus tarp lentų. Atrodė daug – kam tie tarpai?
Pirmą žiemą supratau kam. Mediena išsiplėtė nuo drėgmės. Ten, kur tarpus palikau mažesnius, lentos pradėjo viena kitą spausti. Atsirado nedideli iškilimai.
Vasarą situacija normalizavosi, bet pamoka liko. Tie milimetrai – ne estetika, o fizika. Mediena juda, ir jai reikia vietos judėti.
Penkta: priežiūra – ne pasirinkimas
Pardavėjas sakė: „Ši mediena – minimali priežiūra.” Supratau kaip „jokios priežiūros.”
Po pirmo sezono terasa atrodė gerai. Po antro – jau matėsi, kad kažko trūksta. Pilkėjimas, vietomis žalias apnašas, paviršius nebetoks lygus.
Trečią pavasarį pagaliau nusipirkau alyvos ir praleidau savaitgalį tvarkydamas. Skirtumas – milžiniškas. Terasa vėl atrodė kaip nauja.
Dabar tai – kasmetinis ritualas. Balandžio pabaiga, šiltas savaitgalis, alyva ir šepetys. Pusdienis darbo, kurį net pradedu mėgti.
Šešta: meistro pasirinkimas lemia daugiau nei medžiagos
Pirmą terasos dalį montavau pats. Antrą – samdžiau meistrą, nes pritrūko laiko.
Skirtumas matosi iki šiol. Meistro klota dalis – siūlės tolygesnės, galai tiksliau nupjauti, tvirtinimas vienodesnis. Mano – irgi neblogai, bet „neblogai” šalia „profesionaliai” atrodo mėgėjiškai.
Jei biudžetas ribotas – geriau mažiau kvadratų, bet profesionalus montavimas. Arba bent konsultacija prieš pradedant.
Septinta: planuoti reikėjo anksčiau
Terasos idėja atėjo pavasarį. Norėjau suspėti iki vasaros. Skubėjau su sprendimais, nepalyginau pakankamai variantų, pasiėmiau tai, kas buvo sandėlyje.
Dabar žinau, kad rudenį ir žiemą – geriausias laikas planuoti. Kainos mažesnės, pasirinkimas didesnis, laiko pagalvoti – pakankamai. Statybų sezonas prasideda pavasarį, bet pasiruošimas turėtų prasidėti metų gale.
Ieškant terasinės lentos kaina žiemą, galima rasti geresnių pasiūlymų nei pavasario įkarštyje, kai visi vienu metu puola pirkti. Ir konsultantai turi daugiau laiko atsakyti į klausimus, kurių pavasarį tiesiog nespėja išklausyti.
Aštunta: smulkmenos, kurios ne smulkmenos
Turėklai atrodė kaip estetinis pasirinkimas. Pasirodė – ir saugumo. Vakarais, su taure vyno, laipteliai be turėklo – rizika.
Laiptų plotis – planavau siaurus, kad sutaupyčiau vietos. Gerai, kad paskutinę minutę persigalvojau. Platesni laiptai – patogiau, gražiau, ir baldus lengviau išnešti.
Elektros lizdai – neįrengiau. Kiekvieną kartą, kai reikia įkrauti telefoną ar prijungti garsiakalbį, tempiu ilgintuvą per duris.
Ko dar nežinojau
Kad terasa pritrauks paukščius – jie mėgsta tupėti ant turėklų ir palikti žymes.
Kad kritę lapai turi būti greitai nušluoti – kitaip palieka dėmes.
Kad vaikai išmoks čiuožti su kojinėmis per visą terasą – ir kad tai gali būti pavojinga, kai paviršius šlapias.
Kad kaimynai staiga ims dažniau užsukti – terasa veikia kaip socialinis magnetas.
Kad žiemą žiūrėti pro langą į tuščią terasą bus liūdna – ir kad ta liūdesys pavasarį virs neproporcingu džiaugsmu, kai vėl galėsiu ten sėdėti.
Ar verta
Terasa – vienas geriausių sprendimų, kuriuos priėmiau dėl namų. Net su klaidomis, kurias padariau. Net su priežiūra, kurios reikalauja. Net su pinigais, kuriuos būčiau galėjęs sutaupyti pasirinkęs kitaip.
Ji pridėjo kažko neapčiuopiamo – erdvės, kuri nėra nei viduje, nei visiškai lauke. Vietos, kur dienos prasideda ir baigiasi. Kampo, kuris tapo šeimos centru nuo gegužės iki rugsėjo.
Jei svarstote – nebesvarstykite per ilgai. Tik skirkite laiko pasiruošimui daugiau, nei aš skyriau.
